Ir kaip gi čia pasisakius? Net nežinau. Spėju, kad aš jau per senas, kad šokinėčiau vien nuo to, kad tai turbūt pirmas filmas, kuris yra ištisinis spec.efektas. T.y. susiliejimas tarp RL ir VR toks, kad jeigu, pvz., kas nors jo gabalą pristatytų kaip kosminės ekspedicijos dokumentiką - nesuabejočiau. Bet... Kad ir kokią gražią pastatysi pasaką, tai vis tiek bus pasaka. Štampuota, nuspėjama nuo pirmo iki paskutinio kadro, o logikos skylių tai... Taigi, atsisėdi į kėdę, užsidedi 3D akinius, pastoviai primeni sau "išjunk smegenis" ir paliepi "grožėkis"!
Ir jeigu ką be technologijų tikrai norėčiau išskirti šiame filme - tai Sigournee Weaver. Ji puiki, ji tiesiog puiki. Beje, T-3000 (ar koks ten modelis) irgi geras, man patiko toji istorija, kad prodiuseriai baisiai siuto, kad Cameronas filmui neapėmė jokios žvaigždės, o kažkokį ir nežinomą Samą Worthingtoną.
O dėl 3D... Nepatinka man, kad užsidėjus šiuos akinius sumažėja ryškumas. O 3D efekto žavumas, na, veikia pirmas 10 min., paskui pripranti ir lyg ir nieko ypatingo tai neišlaužia. Kažkodėl man rodos, kad 3D turi daug geriau veikti animacijoje, o ne įprastiniame kine. Štai Burtono "Alisą" būtinai 3D žiūrėsiu.

Bet štai įdomus momentas: vienu momentu po filmo išplaukė keletas epizodų iš knygos "Ilium". Ir - įdomiausia - kurį laiką galvojau, ar aš prisimenu filmą (kurio nėra), ar knygą. Didis dalykas vaizduotė :)

pradžiugino mane mažasis broliukas, tai ir aš jumi džiuginu;)




ir antras

šian net keli straipsniai patiko labiau, nei visada:

Nepatinka tėvų duoti vardai

"Šįmet klaipėdietė Aurelija tapo Milana, Angelė – Lina, Živilė – Perla, Liudmila – Liusija, Aldona – Agne, Marytė – Marija, Danutė – Daniele."

Čia taip gerai yra, kad net komentuot nereikia, ypač gražu Milana ir Perla. Dar apie Gėjų ten gerai. Šiaip gražus vardas, kai pagalvoji.

Ir

Valdžią perleido Dievui

"Lietuvoje jau antra savivaldybė nusprendė perleisti valdžią Dievui. Įkandin Vilniaus rajono tai padarė Šalčininkai.

Vakar Šalčininkų taryba priėmė nutarimą rajone paskelbti Kristaus karaliaus intronizacijos – valdžios perleidimo Dievui – aktą. Šis sprendimas priimtas sutartinai.

Šalčininkų taryboje 20 atstovų iš 25 turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija."

O va čia yra tikrai labai įdomu. Ką, mero nebėr? Visi tiesioginių nurodymų iš aukščiau laukia? Kas ciesoriaus - ciesoriui, kas dievo - dievui? Dalše už niekuda? Net spec tžž žvilgtelėjau:

intronizãcija [lot. in — į + gr. thronos — sostas], naujai išrinkto popiežiaus arba patriarcho iškilmingas pasodinimas į sostą.
Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

Aina sau, kaip gražu. Ir mes turim Dievo vietininkus žemėje! Aleliuja. Módlmy się.

Yra toks žiaurus išradimas. Vadinasi „YouTube“.

( toliau... )

Kūkū ! Prilaksčiau prisibėgiojau, popietėlio nemiegojau....
Pusę teorinio laikotarpio, auklės sutartyje  pragyvenau. Ir pasibuvimas Lieetuvėlėje yra pačiu laiku.
Lekia laikas ir buvo užlankusios nelinksmos mintys, bet prieš išvykstant  Tėviškėn užturėjau pokalbėlį su šeima, kurio iniciatoriai buvo jie  patys. Prižadėjo man gyvenimo pagerėjimo artėjančiais Metais. Matyt, pabūgo, kad nebegrįšiu :). Grįšiu ;).
Jau man smalsu, kaip čia daugiau nei savaitė be manęs vaikiukai gyvena. Parsinešiau iš parduotuvės "Rududu" kremo, matau akyse kaip Caroline trina rankutėm. Tomitui grybelių. Tai nulaižys šokoladinį sluoksnį ir sukiš juos atgal :). Smagu.
Aš pailsėjus, su atšviesėjusiomis mintimis ir nusiteikus toliau išlikti pareiginga ir mylinčia aukle. 
Dar sulaukiau atsakymo, jog egzaminas išlaikytas bei stalčius pasipildė dar vienu popierėliu- pedagogiškai išsilavinusi vaikų prižiūrėtoja.

1. Panevėžio pacukų Šiaulių rebiatų žargonas.

2. su praėjusiom ir artėjančiom, mažučiai!

3. visiems "patriotams" (konktekstas komentaruose čia) minėtų švenčių proga:

Ežiukas ežiukas.... Kur aš jį mačiau?
http://www.savasalus.lt/
Pirmiausia akis užkliuvo Snukiaknygėje, reklamoje ežiukas didesnis.

Classic story that inspired James Cameron's Avatar


Juokingiausia, kad aš skaičiau tą  Egdaro Berrouzo knygą - 'Marso princesė'. Ir iš 'Tarzano' serijos musiet visas.

:D niekas nemiršta, kol nenužudo. O kas tavęs nenužudo, tą galima suvalgyti! Jup, kiaulėdiniai apetitai visiškai kiaulėdiniai. Bet čia ne apie tai.Net nežinau apie ką čia, bet facebook'e man pakomentavo apie keptą antį su obuoliais, nu kaip galima taip žiauriai elgtis, gi ir taip amžinai alkana. Plius, sakysim, kokia .5 tonos per ilgą savaitgalį ir... IR... Nu va, svoriu pasiskųsta.

Naujametinė rezoliucija - jokių naujametinių rezoliucijų, juolab, kad nematau tolko taikyt laiko skaičiavimo - nuo naujų, nuo pirmadienio, nuo ryt), bet kadangi a taip a taip jų nesilaikau ir lyg tyčia nusiseka viską priešingai padaryt, tai NAUJAMETINĖ REZOLIUCIJA! 

- daugiau žiūrėt tv  - nes paskui iškrenti iš konteksto, kai prakalba apie tūlą dantingąjį LT talentą ar kieno ten triusikai per baltas kelnes šokant prasišvietė, o kas - vaje -  nusikeikė tiesioginiam eteryje. Ne, rimtai, man buvo - o_O - ir tai, kad tokias laidas galima žiūrėt, o juo labiau aptarinėt paskui. Skirti tam laiką ir dėmesį. Bet gal aš kažko nesuprantu, tad - seksiu daba šventai. 

- daugiau praleisti laiko internete ir kuo daugiau leistis į internetinius debatus, kreipiantis į komentatorius 'Jūs' ir 'tamsta', 'brangusis' ir 'mielasis', nes vaje, kaip gi gali būt kitokia nuomonė, jei tik nuomonė nesutampa, reikia pasiųst reikia gerb.oponentą. Pa-siųst.

- desperatiškai pasižadėt sau RAŠYYYYYYYYYYYT, nes kas ta auksinė frazė - jei gali nerašyti, nerašyk. Kas, kad neturiu kantrybės, darbštumo, o ir talento, oo, mintis kilo dar vienai rezuliucijai!

- desperatiškai įrodinėti, kad turiu talentą, nes ir talentai nori valgyt, o aš vat irgi valgau. Ką, ne talentas? (vis tik ta talentų batalija aukščiausiai ištryškę interneto purslai šiuose įdomiuose 2009-uose. IID par excellence)

- rašyti opusus ar šiaip mintis bei buitines filosofines sentencijas kiekviena ir visomis temomis,  kaip tūlas visažinis ir visų galų ekspertas, gal pagaliau  neabejotiną talentą triest žodžiais apie beleką pastebės koks redaktorius :D Oi. kokia puiki rezuliucija!

- nesportuot - nes sportavimas tik gerina apetitą.
- daugiau valgyt - nes reikia didinti vartojimą.
- daugiau nebesišopinti - nes ir taip viskas iš spintų krenta.
- nekeliaut - nes viską mačiau.
- ...
Žodžiu, pačios geriausios rezoliucijos ever. EVER.

Naujienos

Iš Šiaurės Korėjos konstitucijos išbraukta „komunizmo“ sąvoka. Vienas svarbesnių besibaigiančių metų kultūrinių-filosofinių įvykių.


NY resolution

gaivenyte sako, reikia pagalvoti apie kitus metus. Tada: ir kitais metais aš nė pro kur neeikvosiu savo gyvenimo laiko tam, kas neįdomu ir nesuteikia džiaugsmo.

O, kaip bėga metai

Jau keleri metai aš šiose lankose tabaluojuosi ir treji metai – tabaluoju liežuviu, tai yra, kalenu klaviatūra. Radau draugų. Autorių. Fotografų. Pašnekovų. Žmonių, su kuriais įdomu pasiginčyti. Visko.
Kaip tik dabar perkuriame žurnalų buvimą internete – iš pradžių „Iliustruotojo mokslo“, paskui „Verslo klasės“. Vienas turėtų tapti kukliu kasdieniu mokslo populiarinimo portalu, kitas – panašiu kultūriniu-filosofiniu ( sąvoka „kultūra“ man visada galiojo pačia plačiausia prasme – verslas irgi yra kultūra, pavyzdžiui). Ir ten, ir ten bus daug mano kasdienės rašliavos įvairiais pavidalais. RSS, žinoma, bus, o tai kaip be to.
Iš ko plauktų, kad daug mažiau laiko galėsiu skirti ką nors „separatiškai“ parašyti į LJ.
Neuždarysiu, nes man patinka draugjuostės formatas, o ir įkišti savo trigrašį kur komentaruose aš mėgstu.

Su nenumaldomai artėjančiais.

Šiandien ryte einant tokios sniego pasakos apsuptai apėmė ypatingas jausmas. Užlipę į kalną praeiviai stapteldavo atsigręžti ir pasižiūrėti į sniege paskendusį senamiestį. Taip noriu, kad ši akimirka neištirptų..

Ir dar. Noriu žiemos miego. Kodėl prie kasmetinių atostogų nepridedamas žiemos miego laikotarpis tokioms miegapelėms kaip aš? Žiauru;/

Kad jau prisiloginau, sukelsiu paskutinę porciją foto iš Egipto, kuria negaliu nepasidalinti.



( ŽŽžžžydrynė )

Išėjau į laviną. Ir siela liko ten.
Kai tu nematai mano kupros
Aš miegu po aukso kalnu.
Tu, tu, kuri norėjai nugalėti skausmą
Privalai išmokti, išmokti tarnauti man.

Skambantis liūdesys varveklių vargonais. Meluoju - nemačiau šiemet dar varveklių... Gal jų tiesiog ir nebebūna. Kaip ir vaikystės sniego.
Virpa virpa sniego dulkė - apdulkėjo medžiai, krūmokšniai. Kažkas miltų vežimą naktį išvertė. Lengvas šaltukas, nesugebantis šiltą burnos alsavimą paversti oro tumulais. Per mažai krakmolo.
Ir pats nežinai, ko liūdna. Tik norisi pasakyti: žinai, balandžio mėnesį prie jūros dar bus šalta...
Neužsiverianti alkio skylutė ir pro ją netelpantis trombas.



Oh, heavy snow, bury me tonight in the place where our bikes lay
Lovers in the nighttime, lovers in the day

Oh, heavy sleep, carry me away to the place where dreams speak
Working in the nighttime, working in the day

Oh, heavy heart, forgive me. Make me feel like it's all okay.
Living through the night and living through the day

Oh, heavy wind! Come for me today and make me feel like he once did..
Oh, come for me today.

didelio smalsumo vedamas nukabinau vieną skardinę po trijų savaičių kabojimo ir supratau kodėl žiemos metu jas reikia laikyti gerokai ilgiau :) saulės kelias tiesa matosi, bet aplinkos tai nelabai.

Mūsų pokalbis su pardavėja optikoje: 
– O atleiskit, kiek jums metų?
– Dvidešimt penki.
– Ojėzusmaryja! Galvojau šešiolika.

Ištrauka iš trejų metų senumo rašalionės:

- Tai paprasta, Sauliau. Aš tiesiog žinau. Žinau tavo vardą, kuo tu užsiimi, kur gyveni. Ir dar daugiau.
- Bet iš kur? Tu mane stebini...
- O man patinka stebinti, - ji nusišypso, iš lėkštės paima obuolį ir sukinėja jį tarp rankų. – Matai obuolį? Iš kur tu žinai, kad tai obuolys?
- Nežinau, turbūt tėvai pasakė.
- Bet ar be jų pasakymo nebūtum žinojęs, kad tai obuolys?
- Na, jei ne iš tėvų, tai iš kitur būčiau sužinojęs...
- Sužinojęs... O tu negalvoji, kad dar prieš kam nors pasakant, kad tai yra obuolys, tu jau žinojai jį? Tik kažkas tau teikėsi priminti, kad ilgai nesikankintum, laužydamas sau galvą, kad tai yra obuolys.
- Nori pasakyti, kad įmanoma pačiam prisiminti? Tai, ko nežinai?
- Kodėl nežinai? Viską tu žinai. Tik nemoki ar nenori prisiminti. Žmogus įpranta, kad jam viskas yra pasakoma, primenama, ir jis liaujasi pats prisiminti.
- Na, gerai. Obuolys yra obuolys. Čia turbūt veikia kažkokia bendra žmonijos pasąmonė. Kažkas iš protėvių gal. Bet kaip žinoti kito žmogaus vardą?
Ji nustoja sukinėti obuolį. Pažvelgia įdėmiai man į akis ir taria:
- Nemanyk, Sauliau, kad esi nors kiek sudėtingesnis už obuolį.

( Toliau )

Turėt namą, juolab - su kieto kuro katilu, yra šioks toks galvasopis, ypač žiemą. Mat išvažiuoji vos ilgesniam laikui (tarkim, 3 dienoms) ir, žiūrėk, temperatūra grįžus jau vos 15 laipsnių, sistema atšalusi... Tai vat dabar katilas užkurtas, židinys užkurtas, žiūrėsim, kaip greitai prišildysim. Gerai, kad boilerio problemą galima išspręsti su savaitine progamavimo rele. Deja, kai montavo sistemą, vis dėlto ne vietoje įsegė teną ir dabar negalima dubliuoti su elektra pilno sistemos apšildymo. Nors su elektros brangimu nuo sausio 1 d. nežinia kaip ten reiks suktis - dabar iš esmės taupydavome per naktinę elektrą, o dabar ji brangsta 70 proc. Kol kas taupymui taikau tokius dalykus (nes namo veik visos sistemos iš principo sukasi ant elektros):
- naktiniai režimai
- taupios lemputės
- budinčių prietaisų pilnas išjungimas
Dar planuoju automatizuoti boilerio šildymą per katilą. Bet ką dar būtų galima padaryti?

O kad nebūtų nuobodu tvarkytis, žiūriu "Triumfo arką". Ne, nebėkite prie TV - DVD. Ir visgi nesuprantu kelių dalykų: 1) Kodėl buvo įdėtos arijos (Grizabellos ir Erodo), kuriose dainininkai painioja žodžius? Ką pasakytų pamatę autoriai? Ir ką tada atlikėjai daro su arijomis kitomis kalbomis? 2) kodėl iš "neprofesionalų" į diską buvo įtrauktas tik Jeronimas Milius, bet nėra Vaidos Genytės? 3) kodėl neįtrauktas fantastiškas Juozapaičio / Stonytės duetas iš Don Žuano? 4) Kodėl įdėta būtent antrasis Don Basiglio (Liudas Mikalauskas) arijos atlikimas, juk pirmas buvo žavingesnis? Bet vis tiek pasižiūrėti labai malonu.

Beje, vakar namuose buvo ašarų - Rusnei tryško, nes tą baisybę "Šok su manim" laimėjo Šorena/Meškauskas, o ne jos Mikalauskas. Bet tai Meškauskui jau trečia? Ne, antra pergalė. Neblogai.

Ir dar - kiek važiavome pro įvairius vandens telkinius, visų ledas nutūptas žvejais. Nesuprantu, kur jų protas. O baisiausia - gi pasižiūrėję į prietrankas tėvus skęsta vaikai. Arba vaikai lieka be tėvų :(

Turbūt man pasirodė, bet kažkur iš LJ dingo zalias_bebras Paskutinį sykį mačiusius prašom atsiliepti.

Po Kalėdų eglute radau virusą. Pakenčiamas, alia vis tiek.

Ta proga perskaičiau knygą apie V. Kernagį (R. Oginskaitė. Aš nežinojau, kad tu - nežinai. Knyga apie Vytautą Kernagį, Vilnius, Tyto alba, 2009).

Skaičiau gana savotiškai - nuo vidurio iki galo ir nuo pradžios iki vidurio. Labai kruopštu, labai detalu, labai daug visokiausių žinių priieškota, aibė jo bendraamžių ar kitų žmonių kalbinta, tad dėl faktinės medžiagos - jokių priekaištų. Bet štai emociškai neveikia - stilius labai reportažinis ar žurnalistinis, autorė sau leidžia vos vieną kitą emociją, įžvalgą. Taigi, V. Kernagio gyvenimas aprašytas, bet neapmąstytas asmeniškai. Nežiūrint to, kad, anot autorės (R. Oginskaitės), šita knyga buvo planuojama dar prieš V. Kernagio mirtį, man joje pritrūko pačios autorės santykio su herojumi. Tad bendras rezultatas - įdomu, bet nuobodoka. V. Kernagio atminčiai tikriausiai geriau būtų tikęs toks darbas kaip L. Tapino apie V. Žalakevičių - "Laiškanešys, paklydęs dykumoje".

Ir iki šiol negaliu sau atleist, kad buvau vienas iš tų, kurie ištiražavo jo netikrą mirtį (nors informacija buvo pasiekusi, rodytųsi, pačiais patikimiausiais kanalais) dar neatėjus paskutiniai minutei.

Ir - prieš du mėnesius ir dieną išėjo Vytis.

"Ir tu išnyksi, kaip matai, be pėdsako, deja".