Kiek as daug visko savo gyvenime pamirsau. Kiek daug zmoniu tiesiog isbraukiau kaip "niekada neegzistavusius" is savo atsiminimu... O dabar visai atsitiktinai per frype.lt juos radau. Ir ziurinedama nuorodas i nuotrauku albumus, matau kaip graziai jie gyvena.

Rasyte. Pazistamos turbut nuo antros klases. Kartu dainavom chore. Kartu vaziuodavom i keliones. Kartu dukdavom. Bendravimas nutruko, man pabegus is choro. Bandem toliau draugyste, eidavom viena pas kita i gimtadienius, bet situ mano 5 metu Vokietijoje ta draugyste neatlaike. Siltas saules vaikutis. Ir strazdanota graziai. Lyg tos pacios saules nubuciuota butu. Pasiziurejau jos nuotraukas. Dieve, kokia grazi isaugus. Ir toki pati grazu berniuka apkabinus. Laiminga, svytinti ta mele ju. Taip gera pasidare, kad susigraudinau... Labai noreciau pamatyti. Apsikabinus paplepeti. Nors jau turbut pasauliai musu radikaliai skiriasi...

Kristute. Geriausia Rasytes drauge. Bent jau buvo. Nepaprastas zmogus. Visada besisypsantis. Visada tokia gera, kad tuo gerumu net uzkrecia. Visada tokiom didelem, tyrom akim ziurinti... Paskutini syki velgi turbut pries tuos pacius penkis-sesi metus maciau. Pasiziuriu i nuotraukas-neatpazistama. Isaugus, isgrazejus. Visada ja gerbsiu uz viena pokalbi per nakti. Kai buvom tryse pas Rasyte. Sedejom balkone iki š ryto. Kristute buvo neseniai grizusi is nervu ligu ligonines (psichiatrine man tiesiog per ziauriai skamba). Depresija. Tada ji pasakojo apie viska. Nieko neslepdama. Ir ta diena man padovanojo nenumaldoma ir nesuvaldoma nora gyventi. Laukini ir galinga kaip snioksciantis krioklys. Pamenu, braukem asara, klausydamosios jos istorijos.