![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
1 comment | Leave a comment
Tarp žemės ir dangaus
04 July 2008 @ 10:10 pm
Kai pareini namo svirduliuodama iš nuovargio, o tavęs pašto dėžutėje laukia siuntinys iš draugės, iš Brazilijos, nejučiomis nusišypsai, kad gera pažinoti tokių žmonių :) Kurie netikėtai pradžiugina.
Kai gauni oficialų patvirtinimą iš Ispanijos apie Erasmus semestrą Zaragozoje, šnekiesi su berniukais, kurie vyksta kartu. Ir džiaugiesi, kad esi ne viena. Gera turėti tokius juokdariukus šalia. Kartu mes įveiksim viską :)
Kai n naktų nemiegi ir rašai darbus, gera gauti pripažinimą.
Kai sėdi paskaitoje ir supranti, kad tai tavo pati paskutinė, persmelkia liūdesys. Bet gera žinoti, kad taip gražiai praleidom metus. O kiekvienam nuo dabar savas kelias...
P.S. Magistrinį darbą būtų galimybė rašyti apie energetinę politiką arba atsinaujinančius energetikos šaltinius ir pan. Gal visai perspektyvu?... Ach tos kryžkelės. Ir tie pasirinkimai...
Kai gauni oficialų patvirtinimą iš Ispanijos apie Erasmus semestrą Zaragozoje, šnekiesi su berniukais, kurie vyksta kartu. Ir džiaugiesi, kad esi ne viena. Gera turėti tokius juokdariukus šalia. Kartu mes įveiksim viską :)
Kai n naktų nemiegi ir rašai darbus, gera gauti pripažinimą.
Kai sėdi paskaitoje ir supranti, kad tai tavo pati paskutinė, persmelkia liūdesys. Bet gera žinoti, kad taip gražiai praleidom metus. O kiekvienam nuo dabar savas kelias...
P.S. Magistrinį darbą būtų galimybė rašyti apie energetinę politiką arba atsinaujinančius energetikos šaltinius ir pan. Gal visai perspektyvu?... Ach tos kryžkelės. Ir tie pasirinkimai...
07 April 2008 @ 01:22 pm
Ko tik žmogus neprisigalvoji, kad tik mokytis nereikėtų... Sumažinau begalę fotkių iš Barcelonos. Dėlioju dabar čia, vietoj to, kad balandžio penkioliktos egzaminui ruoščiausi. Kinijos užsienio ir ekonominė politika. Kas man ta Kinija. Ispanija duokit...
Senamiesčio gatvelė. Vakarėjant. Tsakant.
Current Music: Dzihan & Kamien- before
19 August 2007 @ 11:19 am
Vakar mano mylymame, mažame kino teatriuke, su baisiai nepatogiomis kėdėmis, be popkorno ir gėrimų prie kasų ir be erzinančios reklamos rodė filmą "Tamsiai mėlyna, beveik juoda". Prieš eidama i filmą, internete pasiskaičiau kritiką. Režisierius Daniel Sánchez Arévalo, vadinamas geriausiu po Pedro Almodóvar. Pats filmas "Tamsiai mėlyna, beveik juoda" gavo tris Goya's, prestižinius Ispanijos kino apdovanojimus.
Filmas buvo išties geras. Tiek nuotaikingas kiek ir savotiškai liūdnas. Apie paprastus žmones, gyvenančius paprastą gyvenimą, bandančius lipti aukščiau, bet likimo vis nubloškiamus atgal. Tai filmas ir apie meilę (nes kaip gi be jos), apie dūžtančias svajones, apie bandymą bet kokiais būdais sugauti laimės paukštę. Pati filmo idėja gana originali, bet jos pateikimas galėjo būti ir stipresnis, intensivesnis. Man trūko gilesnio žvilgsnio į herojų sielas, jų išgyvenimus, galbūt trūko vidinio monologo, o gal grandies apie gimusią meilę tarp Jorge ir Paulos. Visas tas išgyvenimų stygius buvo užpildomas žavingu humoru, šiokia tokia ironija, pasakojant pagrindinio veikėjo geriausio draugo problemas. Aišku, nėra lengva Ispanijoje būti newcomer, turint tokius kino stabus kaip Almodovar, su, mano nuomone, labai stipriu ir almodovariškai šokiruojančiu filmu "Kalbėk su ja" arba lygiuotis į tokį genijų kaip Alejandro Amenabar, kurio ypatingai prikaustantis"Jūra manyje" sukrečia iki pačių sielos gelmių. Tai pasakojimas apie vieną jūreivį, suparaližuotą ir kovojantį dėl eutanazijos, apie žmogaus stiprybę ir norą išeiti garbingai. Kas be ko, negalima pamiršti ir garsiojo Luís Bunuel bei Carlos Saura, kurie savo filmais Franco režimo metu dėjo pagrindus demokratijai. Bet kuriuo atveju, Ispanijos kino kultūra, mano nuomone, užima ypatinga vietą Europos kino istorijoje, bet apie tai kitą kartą.
O "Tamsiai mėlyna, beveik juoda" rekomenduoju. Geras vakaro filmas. Tik išėjus iš kino teatro, būčiau davusi visus 10 balų, bet dabar kai teigiamos emocijos kiek atslūgo, duodu visus garbingus 9. Nes, kaip jau minėjau, mačiau geresnių, o atsiriboti nuo matyto ir sukrėtusio, aš, deja, bet nemoku.
P.S. Atradimas: Įvedžiau gatvę, kurioje dabar gyvenu ir per google rodo, kur aš šiuo metu randuosi, kaip faina :)
Filmas buvo išties geras. Tiek nuotaikingas kiek ir savotiškai liūdnas. Apie paprastus žmones, gyvenančius paprastą gyvenimą, bandančius lipti aukščiau, bet likimo vis nubloškiamus atgal. Tai filmas ir apie meilę (nes kaip gi be jos), apie dūžtančias svajones, apie bandymą bet kokiais būdais sugauti laimės paukštę. Pati filmo idėja gana originali, bet jos pateikimas galėjo būti ir stipresnis, intensivesnis. Man trūko gilesnio žvilgsnio į herojų sielas, jų išgyvenimus, galbūt trūko vidinio monologo, o gal grandies apie gimusią meilę tarp Jorge ir Paulos. Visas tas išgyvenimų stygius buvo užpildomas žavingu humoru, šiokia tokia ironija, pasakojant pagrindinio veikėjo geriausio draugo problemas. Aišku, nėra lengva Ispanijoje būti newcomer, turint tokius kino stabus kaip Almodovar, su, mano nuomone, labai stipriu ir almodovariškai šokiruojančiu filmu "Kalbėk su ja" arba lygiuotis į tokį genijų kaip Alejandro Amenabar, kurio ypatingai prikaustantis"Jūra manyje" sukrečia iki pačių sielos gelmių. Tai pasakojimas apie vieną jūreivį, suparaližuotą ir kovojantį dėl eutanazijos, apie žmogaus stiprybę ir norą išeiti garbingai. Kas be ko, negalima pamiršti ir garsiojo Luís Bunuel bei Carlos Saura, kurie savo filmais Franco režimo metu dėjo pagrindus demokratijai. Bet kuriuo atveju, Ispanijos kino kultūra, mano nuomone, užima ypatinga vietą Europos kino istorijoje, bet apie tai kitą kartą.
O "Tamsiai mėlyna, beveik juoda" rekomenduoju. Geras vakaro filmas. Tik išėjus iš kino teatro, būčiau davusi visus 10 balų, bet dabar kai teigiamos emocijos kiek atslūgo, duodu visus garbingus 9. Nes, kaip jau minėjau, mačiau geresnių, o atsiriboti nuo matyto ir sukrėtusio, aš, deja, bet nemoku.
P.S. Atradimas: Įvedžiau gatvę, kurioje dabar gyvenu ir per google rodo, kur aš šiuo metu randuosi, kaip faina :)
Current Location: Bratfischwinkel, Passau
Current Music: Carla Bruni
20 March 2007 @ 10:51 am
Man toks pusiau radikulitas... Kaip su grebliu uzpakaly. Krypuoju kaip antis. Smaguma.
Vakar guledama lovoj su tokiu jobanu pipiriniu pleistru ant nugaros ir skausma malsindama raudonu vynu, knaisiojausi po savo kompa. Visai pamirsus buvau, kad turiu Julio Medem filma. Kazkaip isirasiau is drauges ir pamirsau su ta tendencija, kad mano ispanu kalbos zinios yra "na kaip cia pasakius"... Kadangi vakar neeme miegas, nes rodes, kad man gyvai kazkas oda nuo uzpakalio lupa, tai sugalvojau ta filma pasiziuret. Superinis filmas! "Los amantes del círculo polar" ("Die Liebendes des Polarkreises") Ir supratau tikrai labai labai daug :) Labai silta istorija apie meile, kuri uzauga kartu su zmonemis, apie kaltes jausma, apie svajoniu krasta Laplandija. Daugybe simbolikos, daugybe pasleptu minciu. Medem kaip Skema, kiekviena karta ziurint/skaitant vis kitoks... Idomi filmo struktura, atsispindinti jau paciame pavadinime, kadangi visas veiksmas sukasi uzdaruose ratuose. Jeigu Pedro Almodóvar buna sarkastiskas ir sokiruojantis, tai Medem, tuo tarpu, yra romantikas, kurio visu filmu pagrindine tema yra meile. Yra tiesiog GERA ziureti jo filmus ("Lucía y el sexo" buvo, svelniai tariant, labai atviras).
Kas is jusu mate si filma?...
Mano vertinimas: 10 balu. Nejuokauju.
( Vaizdai )