Grįžau vakar vakarą iš Florencijos.

Negalėjo būti tinkamesnės kelionės šiuo momentu. Išvažiavau surūgus ir liūdna, o grįžau švytinti ir laiminga. Labai norėčiau kad būtų buvę atvirkščiai. Dvi dienos Barcelonoje, ir penkios dienos Florencijoje... Žinote, kuo gerai yra Italija? Tai yra ta vieta, kur tavo pasitikėjimas savimi atstatomas per valandą, nes po pirmų penkiolikos minučių tu jau gauni pirmą kvietimą kavos, po to sekė kvietimai aprodyti miestą, kvietimai vakarienėms, vynams ir kitiems dalykams... :) Vienas vyriškis netgi pareiškė, kad aš per graži po Italiją keliauti viena.

O miestas... Apsiverkiau, kai iš tamsios gatvelės išėjau i katedros aikštę, nes atsivėrė nenusakomas vaizdas.. Ir kaip žmonės galėjo tai sukurti?... Iš tiesų Florencija yra vienas didelis muziejus po atviru dangumi. Atgaiva širdžiai...

Visų pietų šalių problema yra ta, kad jie nekalba ir nesupranta angliškai. Gestikuliuoja jie ten sau kalbėdami itališkai, nė nesistengdami gyvendami viename labiausiai turistų lankomų miestų pramokti nors keletą sakinių. Pritrenkia. Vienas iš juokingiausių nutikimų buvo, kai tikroje itališkoje Trattoria užėjau pietų. Paklausiau padavėjo kas tai per patiekalas, bet jis manęs nesuprato, ko pasekoje vietoje tikėtusi makaronų su kokiu nors spec. padažu valgiau žirnių ar pupelių sriubą su makaronais...

Greitai aš vėl vyksiu ten. Nes ten palikau gyventi savo širdį.

Diena pradejau apsilankymu ju turguje. Mhmmmm kiek vaisiu ir darzoviu... Mhmmm... Is jo kuprineje issinesiau kilograma braskiu ir kilograma tresniu.
Atsisedau vidury La Rambla ir isgeriau savo rytine kava. Taip mazdaug apie 12. Uzrasiau atvirukus, pasizvalgiau i zmones ir nuejau uosto link. Siandien siaubingai vejuota buvo. Labai pasigailejau neisimetus savo saliko. Visa sustirus po vaikstyniu dar labaiu pasigailejau, kad isvis ziemines striukes neprigriebiau is Vokietijos. Aciu Dievui, maciau dar panasiai mastanciu kaip as. Siandien keletas turistu vaiksciojo su vasarinem slepetem ir sortais. Brrr... Na ir kaip taip nepagalvoti. Hihihi.
Pietums suvalgius beveik kilograma tresniu ir turbut puse kilograma braskiu (likuciai vis dar trinasi kuprinej salia apelsinu ir slyvu nuo vakar), pastebejau dar viena didele miesto problema. Ir zionot kokia? Zinot kokia?... Ogi viesuju tualetu nebuvima. Tfu.
Uztat siandien daug fotografavau. Idomu ar kas gero gausis is tokio fotkinimo kairen desinen aukstyn zemyn. As ir mano naujas stiklas- cia atskira tema. Kazkaip mes dar nesusidraugavom. Hemmm... 
Siandien baltai zaliai dryzuotu daug maziau. Uztat pasimate labai daug geju stilingu vaikinu. Labai prajuokino vienas britas Desigual (ispaniska firma, viskas labai spalvota, labai marga, na ne visai mano skonis, bet  pasisildyti pasiziureti reikejo) parduotuveje: "Look at this.. And they wear it.."
 

Aj, palaikysit mane pamisele, bet pati taip jauciausi, oro uoste pries isskrendant i Barcelona pirkadama bilieta i Florencija :))
Zodziu, grizus is Barsos, Deutschlande pabusiu 4 dienas ir tada naktiniu traukiniu i Florencija :)) O is jos kazkada is Romos su masina vaziuodama mane pasiims Tina. Cia mano pats spontaniskiausias ir chuliganiskiausias pastaruju metu planas.
Valdau, tsakant.

Nei aukstai nei zemai. Kazkur tarp zemes ir dangaus. Tik 3471 metru aukstyje. Prie amzino (ir dar neistirpusio) ledyno, puciant 31 m/s vejui, esant gaiviems -3, su vienu megztuku ir vasariniu svarkeliu Garbanele buvo tik viena is daugelio turistu.