Home
Garbanele
25 November 2007 @ 07:35 pm
Man patinka neskani literatūra. Tokia išsišokanti ir neispraudžiama į rėmus. Ar esat matę "Cementinį sodą"?  Sukrečiantis filmas. Bandau per Ebay nusipirkti Ian McEwan knygą, pagal kurią tas filmas buvo pastatytas. Nusižengiu taisyklei nepirkti knygų, jei jau esu mačiusi filmą. Įdomu, ar kas nors kada nors perfilmuos "Širšių fabriką"?..
Ieškau įdomaus ir dar negirdėto siužeto, ironijos, kitaip tariant, skaitalo, kuriame einama iki pačių tamsiausių žmogaus sielos kampelių, kuriame nebandoma paaiškinti jo poelgių, kuriame gyvenimas yra nepasaldintas ir neišdailintas epitetais. Nustebinkit mane.
Tags:
 
 
Current Location: Deggendorf
Current Music: Beady Belle- In a good way
 
 
Garbanele
01 September 2007 @ 08:07 pm
Jau seniai nieko neberašiau apie knygas. Nes ir neskaičiau. Deja, bet ne savo noru. Mano bakalaurinis darbas suryja labai daug laiko. Bet šią savaitę iš bibliotekos pasiėmiau dvi knygas. Alessandro Baricco "Šilką" ir G.G. Márquez "Meilė choleros metu". Palyginus knygų apimtis, net nesusimąstydama pradėjau nuo "Šilko". Prireikė trijų valandų. Nesuprantu, kodėl Baricco iš tiesų tiek liaupsinamas kritikų. Knyga paprasta kaip du kart du, be didesnės intrigos. Skaitosi maloniai ir labai lengvai. Tačiau. Galėčiau lažintis, kad Baricco nėra buvęs Japonijoje (garbanėlė užriečia nosį ir papučia lūpytes), nes pabuvus toje šaly, tikrai galima apie ją rašyti daug ispūdingiau. Mano prisiminimai apie ją jau išblėsę, tačiau tai juk KITAS pasaulis. KITOKS pasaulis, su kitais kvapais, kitomis tradicijom ir visai kitais žmonėmis. O kur dar pats faktas, kad veiksmas knygoje vyksta prieš šimtą penkiasdešimt metų?... Nesu didelė aprašymų mėgėja, bet kur, kur arbatos namai, kur rūbai ir raštai, kur sakuros, kur sodai su bambukais, kur dvasių nameliai, kur aukso siūlais puošti kimono?... Taip, Baricco stilius kiek kitoks. Jis mėgsta pakartoti motyvus, jis mėgsta paprastumą, ir kas svarbiausia, nutylėjimą. Jo personažai visada turi kažkokią paslaptį, atsiranda 'iš niekur", chrakterizuojami gana paviršutiniškai. Iš tiesų tai knyga apie jausmą, nutylėtą jausmą, kaip ir priklauso Baricco. Kūrinyje pasikartojantis cikliškumas, mane, tiesą sakant erzino, bet kritikuoti lengviau, nei rašyti. Lengvas vakaro skaitinys, paprastu stiliumi, paprasta kalba. Man nė karto neprireikė žodyno. Nesakau, kad kitais atvejais man jo dažnai reikia, bet dabar, pradejus skaityti absoliučiu pasakojimo genijumi laikomą Gabriel García Márquez, iš karto pajaučiau skirtumą. Kalbos stiprumą ir turtingumą, intrigą nuo pačių pirmųjų eilučių ir tos turtingos kalbos kuriamus vaizdinius tavo galvoje... Matai kitą pasaulį, matai kitas erdves, matai "gyvus" žmones, o tai aš vadinu tikru skaitymo malonumu. "Šilkas"- pasaka prieš miegą. Taigi, labanakt.
Tags:
 
 
Current Music: Beady Belle- Consolatory Dance
 
 
Garbanele
31 May 2007 @ 09:03 am
Kadangi daugumą namuose laikomų knygų aš jau esu perskaičius, o klasiką aš nelabai mėgstu, todėl artėjant gimtadieniui planuoju užsukti į knygyną naujų knygų. Labai norėčiau jūsų paprašyti ar tiesiog paklausti apie jūsų mylymiausias knygas. Būčiau dėkinga, jei ką rekomenduotumėte :) Mylymiausias autorius ir jo knyga. Aišku, jei jų yra keletas, rašykit visas :))

Na o manosios: A.Škėma "Balta drobulė", H.Hesė "Sidharta" (Nors šeip pasakaičių nemėgstu, bet šita, matyt, buvo perskaityta labai tinkamu metu ir paliko neišdildomą įspūdį), M.Bulgakov "Meistras ir Margarita", Ian Banks "Širšių fabrikas" (Taip, taip, sužavėjo mane ta knyga savo intriga, idėja, stiliumi).
Tags:
 
 
Garbanele
08 May 2007 @ 08:55 pm
Po gero išsidūkimo Kauno Exit, apkerpėjau. Taip, pakarksėsiu ir aš, kad tūsas buvo geras :)) Šokau kaip prisukta. Kaip vilkelis. Labai patiko. Labai labai. Ačiū merginoms, mane ten nusitempusioms ;) Visada pakartočiau.
Tai va po to išsidūkimo jau kelinta diena sėdžiu namie ir graužiu knygas. Baigiau "Skrydį virš gegutės lizdo", negaliu sakyti, kad knyga ypatingai sužavėjo. Skaičiau daugiau dėl to, kad tai kultinė knyga, įtakojusi 70-tųjų jaunimą. Privaloma programa tsakant...

Kur kas labiau (o tiksliau nuo 3-čio puslapio), užkabino "Širšių fabrikas". Skaitau, o knyga, tokia intriguojanti,
kurios negaliu paleisti iš rankų, tokia, rodos, parašyta ligotos fantazijos žmogaus, bet traukianti kaip ir Quentin Tarantino filmai. Protu suvoki, kad kažkas netaip, bet žaviesi, nes tai negirdėta, nauja ir tiesiog KITAIP. Kai tuo tarpu "Skrydžio virš gegutės lizdo" siužetas, atrodo jau kažkur girdėtas, jau kažkur iš pat pradžių nujaustas. Nežinau, gal tai tiesiog kitų garsių Amerikos rašytojų įtaka Ken Kesey, tokių kaip J. D. Sallingerio ar kokio Jean Louis Lebris de Kerouac. Bet čia tik mano  kuklūs spėjimai.

Tags:
 
 
Garbanele
27 February 2007 @ 11:38 am
Nusipirkau sita knyga.

GGM )

 Sugrauziau per 4 valandas. Skanu. Vienoj vietoj net iki asaru uzsikvatojau kokioms 5 minutems. Pasakojimo genijus. Jei visos knygos taip lengvai skaitytusi, tai per gyvenima mes ju perskaitytume daug daugiau.
Tags:
 
 
Garbanele
12 January 2007 @ 01:06 pm
Penkias dienas prasedejau namie. Taip pusiau prie knygu... Siaubas!!! Jau sienom lipu, reikia muzikos, noriu sokti, noriu linksmybiu :)) Sestadieni- tikiuosi atsigriebti. Pries kaledas 3 kart per savaite islisdavom, o dabar visi sedi nosis i knygas sukise ir vaizduoja,kad mokosi. Tame tarpe ir as....

Baigiau J.L. Borges "Fikcijas". Na ka as galiu pasakyt... Intelektualu. Kartais atrodo susintetinta. Ir perdeta. Nera parasyta lengvai, bet visos noveles turi idealia logine struktura. Is paradokso Borges- jis nerase romanu, o rase recenzijas ir kritikas neegzistuojantiems romanams ir biografijas neegzistuojantiems autoriams...

Dabar vartau D. Hofstadter "Gödel, Escher, Bach" 800psl. veikaliuka. Kultine 80-uju knyga. Idomu ar Lietuvoj isleista buvo...

I traukini isimesiu J.Rulfo "Pedro Páramo",  Lotynu Amerikos "magiskojo realizmo" krikstatevi.


Gero savaitgalio. Nuveikt ka nors reiksmingo.
Tags: