Būna kartais, kad kai stresuoji ir mokaisi, įsikandi vieną dainą ir nepaleidi tris savaites. Po to kokį pusmetį negali nė girdėti.
šiuo metu mano playliste nuolat pabrėžiu- nuolat- sukasi trys gabalai:

air-all I need
massive attack- teardrop
thievery corporation- shadows of ourselves

siūlikit ką nors negirdėto ir naujo, nes mano 8 GB muzikos man šiuo metu jau mažai...

Kai pareini namo svirduliuodama iš nuovargio, o tavęs pašto dėžutėje laukia siuntinys iš draugės, iš Brazilijos, nejučiomis nusišypsai, kad gera pažinoti tokių žmonių :) Kurie netikėtai pradžiugina.

Kai gauni oficialų patvirtinimą iš Ispanijos apie Erasmus semestrą Zaragozoje, šnekiesi su berniukais, kurie vyksta kartu. Ir džiaugiesi, kad esi ne viena. Gera turėti tokius juokdariukus šalia. Kartu mes įveiksim viską :)

Kai n naktų nemiegi ir rašai darbus, gera gauti pripažinimą.

Kai sėdi paskaitoje ir supranti, kad tai tavo pati paskutinė, persmelkia liūdesys. Bet gera žinoti, kad taip gražiai praleidom metus. O kiekvienam nuo dabar savas kelias...



P.S. Magistrinį darbą būtų galimybė rašyti apie energetinę politiką arba atsinaujinančius energetikos šaltinius ir pan. Gal visai perspektyvu?... Ach tos kryžkelės. Ir tie pasirinkimai...

Labai apmaudu, kad pasaulis laikosi ant popierių krūvos. Karai ir tie paskelbiami ant popieriaus. Bet ne apie karą aš čia. Apie magistrantūrą. Nors man tai beveik sinonimai. Ach.

Norisi urzgti ir kandžiotis.